Rankrastis rastas Akroje

Priesas buvo akivaizdziai pranasesnis ir ruosesi pulti kita ryta, taciau, net ir nujausdami pralaimesia, dauguma miestieciu nusprende nesitraukti. Musio isvakarese ivairaus amziaus ir tikejimo zmones susirinko miesto aiksteje isklausyti, ka jiems pasakys graikas, kuri jie vadino Koptu. "Nuo rytdienos tai, kas buvo harmonija, pavirs nesantaika. Tai, kas buvo dziaugsmas, bus pakeista gedulu. Jie gali sugriauti miesta, bet negali uzgniauzti viso to, ko jis mus ismoke. Todel reikia, kad sio pazinimo neistiktu toks pat likimas kaip musu sienu, namu ir gatviu. Bet kas yra pazinimas? Tai nera absoliuti tiesa apie gyvenima ir mirti, bet ji mums padeda gyventi ir pasitikti kasdienio gy­venimo issukius. Niekas nezino, ka mums rengia rytojus, nes kiekvienai dienai gana savo blogio arba savo gerio. Todel klausdami to, ka trokstate zinoti, uzmirskite isoreje susitelkusia kariuomene ir viduje gludincia baime. Todel kalbekime apie savo kasdieni gyvenima, sunkumus, su kuriais mums teko susidurti."Ir jie klausinejo. Apie tikraji priesa, pralaimejima ir vienatve. Apie pokycius, grozi, meile, istikimybe, likima, baime, isminti. Klause, ka zada ateitis, ir prase atsakymu, kurie galioja ir dabar.