Prancuziskas romanas

Frederic Beigbeder (g. 1965) - vienas zinomiausiu siuolaikiniu prancuzu rasytoju, televizijos, spaudos, reklamos, naktiniu klubu zvaigzde. Lietuviu kalba 2002 m. pasirodes jo romanas "Meile trunka trejus metus" iskart tapo perkamiausia knyga, o knygos pavadinimas - visuomeneje tvirtai isisaknijusia klise. Sis autorius garsus ir asmeniskais, izuliais, provokuojamais savo tekstais, ir ekscentrisku gyvenimo budu. Beigbeder nevengia nei skandalingu pazinciu, nei meiles nuotykiu, nei veiklos, uz kuria baudziama istatymu. 2009-aisiais jis vidury Paryziaus uosto kokaina nuo masinos kapoto - o tai draudziama net ir zvaigzdems. Rasytojas porai paru uzdaromas i kalejima - taip su juo dar niekas nesielge! Patirtas sokas privercia ji grizti i praeiti, pazvelgti i savo paties istorija be iprasto maivymosi ir pasiputimo. Ir stai pries mus - tikrasis Beigbeder veidas. Tai istorija apie zmogu, kuris tapo kunisku malonumu ieskotoju, noredamas atkersyti uz tai, kad buvo paliktas, apie ciniku tapusi teva, nes jam buvo sudauzyta sirdis. Tai istorija apie vyresneli broli, kuris dare viska, kad tik nebutu panasus i savo tevus, ir apie jauneli, kuris dare viska, kad tik nebutu panasus i savo vyresniji broli. Tai istorija apie du vaikus, kurie galiausiai igyvendino savo tevu svajones, kad atkersytu jiems uz meiles trukuma. Tai istorija apie melancholiska berniuka, kuris augo nuzudytoje salyje su nepavykusios santuokos prislegtais tevais. Tai istorija apie didziosios isprususios burzuazijos mirti visoje Prancuzijoje, isskyrus Paryziu, ir apie senojo kilnaus kilminguju luomo vertybiu isnykima. Tai istorija apie sali, kuri pralaimejo du karus, bet sugebejo sudaryti ispudi, kad juos abu laimejo, o paskui prarado savo kolonijine imperija ir apsimete, kad tai neturejo jokios itakos jos galybei. Toks yra mano gyvenimas - kaip koks prancuziskas romanas.